Straipsnyje parodoma, kad Natorpo kritika Husserlio fenomenologijai buvo vienas svarbiausių veiksnių, paskatinusių hermeneutinę Husserlio fenomenologijos transformaciją. Tokie konceptai kaip hermeneutinė intuicija ar tokie įrankiai kaip formalioji indikacija yra Heideggerio sugalvoti būdai išsaugoti fenomenologinę prieigą prie ikiteorinio gyvenimo, kaip jis pats save pateikia. Pirmoje straipsnio dalyje pristatoma Natorpo kritika Husserlio fenomenologijai ir Husserlio bandymai į ją atsakyti. Antroje dalyje iliustruojama, kaip Heideggeris, kritikuodamas Natorpą, atkuria fenomenologinės intuicijos ir išraiškos pagrįstumą atverdamas jų originaliąsias, ikiteoretines reikšmes. Straipsnio pabaigoje pateikiamos kelios kritinės pastabos, susijusios su Heideggerio bandymais apibūdinti filosofinės veiklos motyvaciją per transcendentines sąvokas.