TOMO AKVINIEČIO SIEKIS ĮVARDYTI AMŽINYBĘ
Filosofijos istorija
Povilas Aleksandravičius
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2011.0.1319
153-167.pdf

Kaip cituoti

Aleksandravičius, P. (2011) “TOMO AKVINIEČIO SIEKIS ĮVARDYTI AMŽINYBĘ”, Problemos, 79, pp. 153–167. doi:10.15388/Problemos.2011.0.1319.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Tomo Akviniečio amžinybės samprata ir ją išreiškiančios sąvokos. Teigiama, kad tradicinė, t. y. vėlyvojoje scholastikoje įsivyravusi, jos interpretacija neatspindi paties Tomo turėto užmojo. Akvinietiškoji amžinybės sąvoka nei laiko, nei judėjimo sąvokų atžvilgiu nesudaro priešingo sisteminio poliaus: amžinybės transcendentiškumas judėjimui yra tokio pobūdžio, kad, remiantis proporcionalinės analogijos principu, ją galima traktuoti kaip „judančią tam tikra prasme“, nors jos nejudėjimas žmogiškai patirčiai prieinamų judėjimų atžvilgiu yra absoliutus. Šią amžinybės judėjimo / nejudėjimo dialektiką Tomas Akvinietis reiškė per ypatingą dieviškosios gyvybės sampratą, kurią straipsnis nagrinėja įvairiausiuose jos pavidaluose, tiek „joje pačioje“ (quidam circuitus, Trejybė), tiek santykyje su pasauliu (creatio). Išnagrinėjus dieviškajai amžinybei būdingą judesį, straipsnio pabaigoje iškeliama tolesnio mąstymo galimybė – klausimas apie amžinybės laikiškumą.
Pagrindiniai žodžiai:
amžinybė, Dievas, nejudėjimas, judėjimas, gyvybė, laikiškumas.

Thomas Aquinas in Pursuit of Addressing Eternity
Povilas Aleksandravičius

Summary
The article analyses the notion of eternity and concepts expressing it as used by Thomas Aquinas. It maintains that the traditional interpretation of the concept – developed
mainly in the late scholastic period – does not tally with the intention of Aquinas. Aquinas’ concept of eternity should not be treated as the opposite systemic
pole to either the concept of time or movement: the transcendence of eternity vis-à-vis movement can be regarded as ‘moving in a certain sense’, on the basis of proportional analogy principle, though its non-movement in relation to movements known by the human experience is absolute. Thomas Aquinas used a special concept of divine life to express this dialectic between movement and non-movement. The author analyses the concept of divine life in all its manifestations, both ‘in itself’ (quidam circuitus, Trinity) and in its relation to the world (creatio). Following the analyses of movement characteristic of divine eternity, a further thought is invited regarding the question of temporality of eternity.
Keywords: eternity, God, non-movement, movement, life, temporality.

153-167.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.