[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje aptariamos autoriaus filosofijos gnoseologinės ir istorinės prielaidos. Tiksliau, aptarę „autoriaus mirties“ idėjos genealogiją nuo modernizmo iki postmodernizmo, analizuojame sąvokas ir ideologijas, kurios tapo strategemomis neigiant Vakarų literatūros kanoną, griaunant pusiausvyrą tarp filosofinės ir literatūrinės tapatybės bei universalumo. Nagrinėdami filosofų, autorių ir pagrindinių semiologų darbus, palaikiusius autoriaus mirties idėją, parodome, kaip ši palaipsniui išnyko iš abejonių filosofijos ir kaip mea culpa pripažino, kad be autoriaus autoriteto filosofinis ir literatūrinis palikimas liaujasi būti atminties teatru ir virsta užmaršties bedugne. Straipsnyje pasitelkdami fundamentalius pavyzdžius parodome šios filosofijos įtaką literatūros studijų procesui.