[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojamas Nicollò Machiavelli’o veikale „Valdovas“ išsakytas daugiaprasmis požiūris į dorybes ir jų reikšmę politikoje. Žymusis Renesanso mąstytojas dorybių reikšmę aptaria pateikdamas skirtingas samprotavimo pakopas. Kiekvienoje iš jų jis formuluoja vis radikalesnes tarpines išvadas, nuosekliai vesdamas prie galutinės išvados apie tai, kad valdovui dorybės yra kenksmingos, o naudingiausia yra jų regimybė. Pasitelkiant klasikinės politinės filosofijos atstovus siekiama įrodyti, jog Machiavelli’o pasiūlytas labiausiai naujam valdovui priderantis dorybių regimybės kūrimo kelias prilygsta tobulam neteisingumui. Todėl galima daryti išvadą, kad Machiavelli savo veikale „Valdovas“ išreiškia radikalų atsiribojimą nuo visos platoniškosios politinės filosofijos tradicijos ir pradeda kurti naują tradiciją ant senųjų sofistinių idėjų apie žmogaus ir politikos prigimtį pagrindų.