[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Waltono fotografijų permatomumo tezė tarp kritikų sukėlė nemenką polemiką. Vienas iš populiariausių priekaištų yra erdvinis agnosticizmas – argumentas, susijęs su egocentrinės erdvinės informacijos inertiškumu fotografijos atžvilgiu. Šiame straipsnyje teigiama, jog erdvinis agnosticizmas yra nepagrįstas. Remdamiesi klaidingu pagrindu erdvinio agnosticizmo atstovai tvirtina, jog fotografinis atvaizdas negali perteikti egocentrinės erdvinės informacijos. Aš teigiu, kad fotografiją erdviškai agnostišką padaro fotografinio pasaulio, kuriame dislokuotas vaizduojamas objektas, atsietumas nuo erdvės, kuriai priklauso fotografijos stebėtojas. Egocentrinę erdvinę informaciją inertišką daro belaikis fotografijos pasaulis, o ne fotografijos objektas. Pasitelkdamas šią naują erdvinio agnosticizmo formuluotę teigiu, jog, siekiant atmesti fotografijos permatomumo tezę, erdvinis agnosticizmas turi būti papildytas temporaline dimensija (A laiko teorija).