[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje analizuojamas Arne’s Næsso fenomenologinis metodas ir jo reikšmė sprendžiant antropologinius ir kosmologinius klausimus. Næsso Ekologija, bendruomenė ir gyvenimo būdas analizuojamas kaip fenomenologinio tyrimo pavyzdys, kuriame „spontaniško patyrimo“ sąvoka atlieka fundamentalų vaidmenį. Fenomenologinio metodo taikymas interpretuojant aplinkosaugos problemas padėjo norvegų filosofui išplėtoti „reliacinę ontologiją“, kuri į „ekologinę savastį“ (ecological self) žvelgia kaip į „reliacinę sąmazgą aplinkos visovėje“ (relational junction within the total field). Be to, parodau, kaip A.-T. Tymienieckos knygoje Žemės aistros atveriama ekofenomenologinė perspektyva padeda mums geriau suprasti Næsso T ekosofiją.