Straipsnio tikslas – išskleisti M. Foucault interpretacinę prieigą prie F. Nietzsche’s filosofemų; antra, pagrįsti šių filosofemų konceptualiąją svarbą Foucault plėtojamai genealogijai; ir trečia, parodyti, kaip iš Nietzsche’s instrumentiškai perimtas Foucault genealoginis tyrimas polemikoje su J. Habermasu perauga į problemišką legitimacijos klausimą: kaip galima genealoginė istorijos ir įvairių socialinių praktikų kritika? Straipsnyje siekiama pagrįsti tezę, jog Foucault plėtojamas genealoginis tyrimas gali būti traktuojamas kaip istorijos ir socialinių praktikų legitimus ir Habermas’ui alternatyvus projektas.