Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip ir kodėl radikalios interpretacijos metodas gali išspręsti problemas, formuluojamas įvairių skeptinių scenarijų pavidalu. Pirmiausia radikalios interpretacijos metodas neleidžia dekartiško skeptinio scenarijaus, tiek tradicinės, tiek naujesnių versijų, laikyti filosofine problema, kuri remiasi sąmoningo ir nesąmoningo melo skirtumu. Straipsnyje argumentuojama už išplėstinę natūralizuotos epistemologijos versiją, įtraukiančią ir socialinius veiksnius. Konkrečiau, hipotezių apie žinojimą ir apgaulę komunikavimui visuomet galioja bent du apribojimai. Be to, straipsnyje aiškinama nuosaikaus (percepcinio ir socialinio) eksternalizmo būtinybė dekartiškam ir hiumiškam skeptiniams scenarijams.