Straipsnyje parodoma ankstyvųjų Martino Heideggerio senovės graikų filosofijos interpretacijų svarba jo vėlesnei moderniosios technikos sampratai. Parodoma, pirma, kaip ankstyvųjų senovės graikų tekstų interpretacijose iškylanti pagamintos būties (Hergestelltsein) samprata su joje glūdinčiu pamatiniu graikų ontologijos orientyru į pastovią esamybę atsispindi vėlesniuose moderniosios techninės būties atverties apmąstymuose, tarpstančiuose po machinacijos (Machenschaft) ir vėliau – sąstato (Gestell) vardais. Antra, parodoma vieno iš pamatinių gaminančios Dasein veiklos (herstellende Verhalten) struktūrinių elementų – priežastingumo sampratos – svarba vėlgi vėlyvajai moderniosios technikos kaip būties atverties interpretacijai. Ir trečia, parodoma, kaip ankstyvoji aristotelinės tέχνη kaip tiesos (ἀλήθεια) ar buvimo tiesoje (ἀληθεύειν) būdo samprata atsispindi moderniosios technikos kaip būties atverties būdo sampratoje.