Sistemingi, ilgąjį laikotarpį apimantys viešosios politikos darbotvarkės tyrimai pastarąjį dešimtmetį sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Nors šios viešosios politikos studijų krypties populiarumas užsienyje didėja, Lietuvoje susidomėjimas viešosios politikos darbotvarkės kaitos tema išlieka mažas. Šiame tyrime siekiama užpildyti su užsienio šalių studijomis palyginamų Lietuvos viešosios politikos darbotvarkės tyrimų trūkumą, analizuojant LR Seimo prioritetinių teisės aktų darbotvarkės kaitą 2005–2015 m. Tyrimo teorinis pagrindas sudarytas tiek iš klasikinių teorinių požiūrių (inkrementalizmas), tiek iš naujausių teorinių požiūrių (pertraukiamos pusiausvyros teorija). Šiame straipsnyje iš viso tikrinamos šešios hipotezės, iš kurių trys prognozuoja bendras Seimo prioritetinių klausimų darbotvarkės sisteminės kaitos tendencijas, o likusios aiškina konkrečius šios darbotvarkės kaitos turinio niuansus. Siekdami atsakyti į tyrime išsikeltus klausimus, straipsnio autoriai sudarė ir analizavo duomenų rinkinį, apimantį 19 Seimo sesijų bei 2 923 prioritetinius teisės aktų projektus. Seimo prioritetinių darbotvarkės klausimų analizės rezultatai rodo gana nestabilią ir padriką viešosios politikos darbotvarkės padėtį Lietuvoje, kurią sąlygoja įvairūs vidaus ir išorės veiksniai. Atsižvelgiant į didelę ir vis didėjančią Seimo darbotvarkės perkrovą, tai mažina galimybes priimti kokybiškus teisės aktus ir efektyviai išspręsti viešosios politikos klausimus.