Šiame straipsnyje nagrinėjamas korupcijos reiškinys. Viena vertus, siekiama suprasti, kodėl ji tokia atspari, nepaisant įtikinamos pažangos kuriant kokybiško valdymo institucijas. Kita vertus, pristatoma viena iš retų sėkmės istorijų ir taip bandoma įvertinti korupcijos sumažinimo galimybes. Teorinę diskusiją siekiama praturtinti siūlant euristinį instrumentą – Elnio medžioklės žaidimą. Jame derinamos žaidimų teorijos ir istorinio institucionalizmo prieigos. Pagal šį modelį analizuojami Argentinos ir Čilės modernizacijos procesai ir užfiksuojami lemiami taškai, nubloškę šalis į skirtingas pusiausvyras. Argentina liko korupcijos aklavietėje, o Čilė pasuko gero valdymo keliu.