LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO PERŽIŪROS PROCESE: TARP EUROPINIŲIR NACIONALINIŲ INTERESŲ
Nacionaliniai interesai (dažnai išreiškiami grynuoju balansu – išmokų ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą skirtumu) vyravo derybose dėl 2007–2013 metų ES finansinės perspektyvos ir nulėmė tik inkrementines biudžeto reformas. Šiame straipsnyje keliama hipotezė, kad ES biudžeto peržiūroje 2008–2009 metais ir derybose dėl kitos finansinės perspektyvos naudingesnė Lietuvai strategija yra remti visai ES naudingas biudžeto politikas ir programas, kartu pabrėžiant su jomis susijusius specifinius Lietuvos interesus.
Hipotezė tikrinama atliekant dviejų etapų analizę. Pirma, remiantis ES sutarčių (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartis bus sėkmingai ratifikuota1) nuostatomis, ES piliečių nuomone, fiskalinio federalizmo principais ir ES politikų vertinimais, prognozuojama, kokie turėtų būti ES biudžeto tikslai ir pagrindiniai instrumentai. Antra, atliekant politikos alternatyvų analizę, tiriamas pagal išskirtus tikslus ir instrumentus reformuoto biudžeto poveikis Lietuvai ir specifiniai Lietuvos interesai vykdant tokią biudžeto reformą. Analizė paremia keliamą hipotezę, tačiau kartu pabrėžia būtinybę atlikti daugiau tyrimų tiek siekiant nustatyti ES biudžeto politikų tikslus ir įgyvendinimo instrumentus, tiek įvertinti ES biudžeto programų poveikį Lietuvai.
Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ES biudžeto peržiūros procesas ir šalių narių interesai biudžeto išlaidų atžvilgiu bei biudžeto pajamų sistemos reformos poveikis Lietuvai.