Straipsnyje iš teorinės perspektyvos nagrinėjama struktūros sąvoka politikos moksluose ir jos vartojimas analizuojant „struktūrų persidengimo“fenomeną posovietinėje erdvėje. Pristatomas ir kritiškai įvertinamas sąvokos vartojimas akademinėje literatūroje – apžvelgiamas pozityvistinis, idėjinis ir postmodernistinis požiūriai. Pateikiami konceptualiai adaptuoti siūlymai dėl struktūrų ir jų persidengimo analizės tarptautinių santykių kontekste. Struktūra nagrinėjama kaip atskirų visuomeninio gyvenimo dimensijų (tapatybinės, materialiosios ir institucinės) tarpusavio priklausomybė ir santykis. Remiantis pateikta struktūros koncepcija ir nagrinėjant posovietinės erdvės sociopolitinius procesus, vertinamos „struktūrų persidengimo“analizės galimybės ir ribos.