Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas politinių institucinių sąlygų ir kolektyvinio smurto santykis, ieškant atsakymo į klausimą, kokie režimo bruožai yra palankūs (nepalankūs) kolektyviniam smurtui pasireikšti didesniu mastu. Remiantis Charleso Tilly teorija, išskiriami du problemos kontekste svarbiausi režimo bruožai (politinės institucinės sąlygos): demokratijos lygis ir režimo pajėgumai; iškeliamos trys empirinėje dalyje testuojamos hipotezės. Taikant kiekybinės grafinės analizės metodą atskleidžiama, kad demokratijos lygio ir kolektyvinio smurto pasireiškimo / laipsnio ryšio nėra. Tačiau galima rasti kolektyvinio smurto ir režimo pajėgumų sąsajų: mažėjant režimo pajėgumams, išauga tikimybė didesniam kolektyvinio smurto laipsniui. Empirinė analizė taip pat parodo, kad geriausiai kolektyvinio smurto pasireiškimą slopina (neleidžia pakilti į aukštą lygį) didelių pajėgumų nedemokratiniai, o didžiausiu jo laipsniu pasižymi mažų pajėgumų nedemokratiniai režimai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Mažvydas Jastramskis,
Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose?
,
Politologija: T 97 Nr. 1 (2020): Politologija
-
Mažvydas Jastramskis,
2016 METŲ SEIMO RINKIMŲ IŠŠŪKIS PARTINEI SISTEMAI IR POLITOLOGAMS: KAIP NUMATYTI ŽEMĖS DREBĖJIMĄ?
,
Politologija: T 86 Nr. 2 (2017): Politologija
-
Mažvydas Jastramskis,
BALSAVIMO POKYČIAI LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMUOSE: MAKROLYGMENS ANALIZĖ
,
Politologija: T 61 Nr. 1 (2011): Politologija
-
Mažvydas Jastramskis,
PRALAIMĖJIMAS, PRILYGINTAS LAIMĖJIMUI: GERO ANDRIAUS KUBILIAUS VYRIAUSYBĖS PARTIJŲ PASIRODYMO SEIMO RINKIMUOSE PRIEŽASTYS
,
Politologija: T 73 Nr. 1 (2014): Politologija
-
Mažvydas Jastramskis,
AIŠKINANT RADIKALIOS DEŠINĖS SĖKMĘ: KONSENSUSO PAIEŠKOS
,
Politologija: T 59 Nr. 3 (2010): Politologija
-
Mažvydas Jastramskis,
Aukštų pareigūnų skyrimas pusiau prezidentiniame modelyje: Lietuvos atvejis*
,
Politologija: T 114 Nr. 2 (2024): Politologija