Santrauka
Nors žinomas politikos filosofas Carlas Schmittas partizanų karui paskyrė atskirą veikalą, jis nesusiejo savo „Partizano teorijos“ su suvereniteto koncepcija. Pasak C. Schmitto, suvereniteto esmę sudaro sprendimas dėl išimties. Jei partizanų karas suvokiamas kaip konkretus išimtinės padėties atvejis, jį galima interpretuoti kaip tiesioginį tautos suvereniteto įgyvendinimą (šios išvados C. Schmittas nepadarė). Panašus istorinis precedentas buvo pagal senovės Romos teisę skelbiama išimtinė padėtis (iustitium), kurios metu piliečiai įgydavo teisę tiesiogiai įgyvendinti valstybės valdžią. Tačiau istorinė šiuolaikinių partizanų karų analizė rodo, kad jiems būdingas ne tik ginti esamą valstybės santvarką, bet ir siekti ją pakeisti ar patobulinti. Todėl iškyla pačių partizanų statuso ir jų laikinos tvarkos apibūdinimo klausimas. Į jį atsako suverenios diktatūros koncepcija, taip pat sukurta C. Schmitto. Jos esmė – diktatorius veikia taip, tarsi jam priklausytų suvereni valstybės valdžia (taigi, ir galia keisti valstybės santvarką), tačiau kartu jis yra saistomas numanomos tautos valios. Kaip tokia diktatūra pasireiškia partizanų karo metu, atskleidžia 1944–1953 m. partizanų karo Lietuvoje analizė.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Mažvydas Jastramskis,
Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose?
,
Politologija: T 97 Nr. 1 (2020): Politologija
-
MARTYNAS ZAPOLSKIS,
Ekosaugumo koncepcija tarptautiniuose santykiuose: samprata, bruožai, reikšmė
,
Politologija: T 65 Nr. 1 (2012): Politologija
-
NATALIJA ARLAUSKAITĖ,
DOKUMENTAS IR / AR PRISIJAUKINTAS VALDŽIOS ŽVILGSNIS: „BLOKADOS“ ARCHYVAS
,
Politologija: T 69 Nr. 1 (2013): Specialusis numeris: „Politika ir medijos“
-
Alexey Salikov,
„Telegram“ kaip politinės komunikacijos priemonė ir jos naudojimas Rusijos valdančiojo elito rate
,
Politologija: T 95 Nr. 3 (2019): Politologija
-
Evaldas Nekrašas,
POZITYVIZMO IR POSTPOZITYVIZMO GINČAS SOCIALINIUOSE MOKSLUOSE
,
Politologija: T 57 Nr. 1 (2010): Politologija
-
Vitalis Nakrošis,
VIEŠOJO VALDYMO REFORMOS LIETUVOJE: KODĖL IR KUO REIKIA PAKEISTI NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ?
,
Politologija: T 61 Nr. 1 (2011): Politologija
-
Tomas Janeliūnas,
Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu
,
Politologija: T 94 Nr. 2 (2019): Politologija
-
Ainius Lašas,
Vaida Jankauskaitė,
Korupcijos skandalai kaip sisteminių pokyčių variklis: „MG Baltic“ atvejo analizė
,
Politologija: T 93 Nr. 1 (2019): Politologija
-
Dovilė Jakniūnaitė,
Evaldas Nekrašas,
KAIP TIRTI TARPTAUTINIUSSANTYKIUS KONSTRUKTYVISTIŠKAI: FILOSOFINIŲ PRIELAIDŲ IRTEORINIŲ NUOSTATŲ ANALIZĖ
,
Politologija: T 59 Nr. 3 (2010): Politologija
-
Giedrius Česnakas,
Vytautas Isoda,
Rusijos švelnioji galia kaip riboto poveikio priemonė Lietuvoje
,
Politologija: T 93 Nr. 1 (2019): Politologija