Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas lobizmo teisinis reguliavimas ir institucionalizacija užsienio šalyse ir Lietuvoje. Teisėtas lobizmas vertinamas kaip skaidraus politinio proceso sąlyga ir reikšminga korupcijos prevencijos priemonė1. Remiantis užsienio šalių lobizmo teisinio reguliavimo patirtimi, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl teisėto lobizmo institutas yra neefektyvus arba neveikia Lietuvoje. Pagrindinės tiriamos problemos – teisinio reguliavimo netobulumas, politinės sistemos ir sprendimų priėmimo proceso specifika, sociokultūrinio konteksto bruožai, – kaip veiksniai, apsunkinantys teisėto lobizmo institucionalizaciją. Apibendrinti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad lobizmo institucionalizacija chaotiško pliuralizmo, sektorinio korporatyvizmo ir mutuojančio klientelizmo sąlygomis yra sudėtingas uždavinys, o sociokultūrinių veiksnių visuma teisės normas paprasčiausiai „atmeta“.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
