XX a. pirmojoje pusėje Europos politinėje mintyje pradėjo formuotis konkurencinio elitarizmo demokratijos samprata, kuri reiškė esminę tradicinės demokratijos teorijos transformaciją. Efektyvios valstybinės valdžios formavimo problema tarpukario Lietuvoje sukėlė ideologinę polemiką dėl autoritetų, vadų ir demokratijos santykio. Nors kai kuriuose krikščioniškosios srovės atstovų tekstuose ir galima aptikti sąsajų su naujuoju elitarizmu, tačiau jos nebuvo plėtojamos. Valdymo struktūrų funkcionavimas tarpukario Lietuvos politinėje mintyje buvo interpretuojamas antidemokratinio elitarizmo arba antielitarinio demokratizmo paradigmoje. Straipsnyje teigiama, kad naujojo elitarizmo nuostatų įtvirtinimas galėjo priartinti politinį mąstymą prie realistiškesnio moderniosios demokratijos supratimo. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių demokratinės srovės nebuvo pasirengusios įtraukti i politinį mąstymą konkurencinio elitarizmo demokratijos idėjų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.