Efektyvių politinės komunikacijos tinklų kūrimas: teoriniai modeliai ir Ukrainos praktikos

Santrauka

Šiame straipsnyje tiriamas efektyvių socialinių tinklų, skirtų politinei komunikacijai, kūrimas. Tai daroma konstruojant teorinį modelį, kuris empiriškai tiriamas nagrinėjant Ukrainos atvejį. Teorijoje remiamasi struktūrinio funkcionalizmo, socialinių tinklų konstruktyvizmo ir normatyvinėmis prieigomis siekiant įvertinti pasitikėjimo, įsitraukimos ir tinklo struktūros svarbą skatinant komunikacijos efektyvumą. Straipsnyje siūloma kalbėti apie vertybinį valentiškumą kaip rodiklį, kuriuo nustatoma politinio veikėjo įtaka socialiniuose tinkluose. Šis vertinimas pritaikomas tiriant „Telegram“ ir „Viber“ tinklus. Tyrimas parodo, kad apgalvota tinklo konfigūracija, centralizuotas pasitikėjimo kūrimas ir įsitraukimo decentralizacija gali reikšmingai padidinti politinės komunikacijos paveikumą. Tyrimas prisideda prie įtinklintos politinės komunikacijos teorijos ir praktikos analizės, implikuodamas pasiūlymus politikos formuotojams. Straipsniu siūloma vertybinio valentiškumo, kaip būdo matuoti politinių veikėjų įtaką interneto tinkle, idėja ir ji pritaikoma atvejo analizėje tiriant „Telegram“ ir „Viber“ platformas. Analizėje atskleidžiama, kad gerai sukurta konfigūracija tinkle, subalansuotas pasitikėjimo kūrimo valdymas ir decentralizuotas įsitraukimas gali padidinti komunikacijos efektyvumą. Analizė prisideda prie politinės komunikacijos socialiniuose tinkluose teorijos ir praktikos, siūlydama naujus principus politikos formuotojams ir praktikams.