Straipsnyje apžvelgiami Apšvietos epochos tyrimai Lietuvoje, bandant perteikti pagrindinius Lietuvos tyrėjų atradimus, keliamus klausimus ir idėjas, besisiejančias su politiniu to laikotarpio mąstymu. Pirmiausia, analizuojant XVIII amžiaus Lietuvą, aptariama bendroji Lietuvos istoriografija ir istorinių tyrimų iššūkiai. Antra, pristatomas Vilniaus universiteto, kaip regioninio to meto Apšvietos centro, vaidmuo. Galiausiai pereinama prie konkrečių istorijos, literatūros istorijos ir filosofinės minties tyrimų. Šioje apžvalginio pobūdžio analizėje daugiausia dėmesio skiriama tyrėjų monografijoms ir pačioms tyrimų kryptims, bandant sutraukti atskirų tyrimų indėlį į vientisos lietuviškosios politinės minties tradiciją, kurioje XVIII amžiaus politinis mąstymas dar tik ieško savosios vietos ir reikšmės.