Šiame straipsnyje atsigręžiama į skirtingas sensus communis sampratas ir jų santykį su šiuolaikine politine tikrove. Bandoma parodyti, kad Gadamerio ir Arendt politinė sensus communis samprata yra per daug priklausoma nuo politinių sąlygų ir bendruomenės homogeniškumo bei vienybės, todėl negali egzistuoti postpolitikos sąlygomis. Bandoma apginti Immanuelio Kanto estetinę sensus communis sampratą, parodant, kad nesuinteresuotas grožio sprendinys egzistuoja bet kokiomis politinėmis aplinkybėmis. Tuo remiantis, apžvelgiamos postpolitikoje egzistuojančios praktikos, bandančios estetinį sensus communis supratimą panaudoti politinės vienybės tikslais. Straipsnis taip pat atkreipia dėmesį į sensus communis sampratų suvokimą skirtinguose kontekstuose, argumentuojant, kad dažnai koncepto samprata ir jos suvokimas pasimeta skirtinguose kontekstuose.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.