Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos piliečiai supranta ir vertina Europos Sąjungą ir Lietuvos narystę joje. Nors kiekybiniai gyventojų apklausų duomenys itin pozityvūs, o euroskeptiški politiniai veikėjai – marginalūs, giluminių ir pusiau struktūruotų interviu metu surinktų kokybinių duomenų analizė atskleidžia labiau niuansuotą vaizdą. Vyraujančios informantų nuostatos – daugiadimensės ir ambivalentiškos. Atlikus teminę ir retorinę interviu su 80 tyrimo dalyvių analizę, išskiriamos esminės su Europos integracija siejamos reikšmės. Ryškiausios jų kyla iš egzistencinių žmogiškųjų poreikių – gerovės ir saugumo. Kritiškumas Europos Sąjungos atžvilgiu grindžiamas tiek abstrakčiomis, tiek konkrečiomis politinėmis nuoskaudomis, apriboto suvereniteto idėjos nepriėmimu, nelygiavertiškumo jausmu, nerimu dėl vertybinių pokyčių. Straipsnyje taip pat teigiama, kad vien dėl kritiškumo informantai neturėtų būti priskiriami euroskeptikų stovyklai, siūlomos ES palaikymo subkategorijos nuo besąlygiško entuziazmo iki atsargaus ambivalentiškumo
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.