Straipsnio dėmesio centre yra strateginė kultūra kaip analitinė priemonė, kuria naudojantis galima geriau suprasti valstybių elgseną ir strateginius pasirinkimus tiek kalbant apie agresiją, tiek apie savisaugą. Kaip atvejo studija yra nagrinėjamas Rusijos karas prieš Ukrainą. Nors strateginė kultūra paprastai vertinama kaip menkai kintanti, straipsnyje nurodomi Ukrainos strateginės kultūros poslinkiai, kurie įvyko dėl išorės spaudimo 2014–2022 metais. Tai daroma nagrinėjant karines-politines elgsenos tendencijas ir elementus, taip pat strateginės kultūros, kuri išsakoma valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos strategijose bei kituose dokumentuose, apraiškas. Teigiame, kad Rusijos politinė-karinė elgsena, tapusi egzistencinės grėsmės Ukrainai priežastimi, buvo suformuota sovietinio-imperinio revanšistinio siekio. Straipsnis taip pat padeda geriau paaiškinti, kodėl kai kurios konflikto sprendimo priemonės ir strategijos buvo neefektyvios Rusijos pradėto karo metu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.