Europos mokslinė diplomatija pietinėje kaimynystėje: Maroko ir Tuniso atvejai
Straipsniai
Zane Šime
Norwegian University of Science and Technology
Publikuota 2024-11-27
https://doi.org/10.15388/Polit.2024.116.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

mokslinė diplomatija
praktikos teorija
Horizon 2020
bendradarbiavimas tyrimų srityje
Europos mokslinių tyrimų erdvė
Europos pietinė kaimynystė

Kaip cituoti

Šime, Zane. 2024. “Europos Mokslinė Diplomatija pietinėje kaimynystėje: Maroko Ir Tuniso Atvejai”. Politologija 116 (4): 8-58. https://doi.org/10.15388/Polit.2024.116.1.

Santrauka

Tyrimais grįsti sprendimai, kurie yra priimami Europos pietinėje kaimynystėje bendradarbiaujant su Europos kompetencijų centrais, prisideda prie atsparumo didinimo minėtame regione. Duomenys, gauti iš Bendrijos tyrimų ir plėtros informacijos tarnybos (CORDIS), rodo, kad nepaisant vyraujančio polinkio užmegzti ryšius su programos „Horizon 2020“ projektų dalyviais, esančiais Europos Viduržemio jūros pakrantės šalyse, Marokas ir Tunisas gavo daugiau naudos iš tematiškai įvairiapusės ir geografiškai išsklaidytos ekspertizės, atliktos bendroje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE). Praktikos teorija, kartu su proceso atsekimo metodu, yra geras pagrindas suprasti ankstesnių tyrimų sąsajas, kurios suteikia vertingų įžvalgų apie Europos mokslo diplomatijos specifiką ir bendradarbiavimą su skirtingais mokslo diplomatijos centrais Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač Barselonoje.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.