„Atrastos“ senos istorijos: sovietmečio mitai apie 1918–1919 m. Vakarų sąjungininkų intervenciją į Rusijos šiaurę karo Ukrainoje kontekste. Mudjugo koncentracijos stovyklos muziejaus atvejis

Santrauka

Mitai apie užsienio šalių kišimąsi į 1918–1920 m. Rusijos pilietinį karą yra Putino Rusijos atminties politikos šerdis. Pastaruoju metu jie ypač plačiai naudojami Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Siekdamas suvienyti šalį prieš tariamą NATO aljanso grėsmę, Putino režimas kaip atgrasymo nuo ryšių su Vakarais priemonę pasitelkia soviet­mečio naratyvus apie 1918–1920 m. sąjungininkų intervenciją į Šiaurės Rusiją. Sovietmečiu Rusijos šiaurėje šios intervencijos aukoms buvo pastatyta daugybė paminklų, kuriais siekta įtvirtinti šį naratyvą. Iš jų svarbiausias – Mudjugo (rus. Мудьюг) „koncentracijos stovyklos“ muziejus, įkurtas norint parodyti Vakarų sąjungininkų intervencijos žiaurumą. Žlugus Sovietų Sąjungai Mudjugo muziejus buvo pavadintas propagandos įrankiu ir ilgainiui panaikintas, tačiau 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Ukrainoje, senieji intervencijos naratyvai atgijo. Valstybės remiami vietiniai Šiaurės Rusijos Archangelsko miesto atminties aktyvistai atkūrė Mudjugo koncentracijos stovyklos muziejų ir pavertė jį patriotinio turizmo šiame regione forpostu.