Straipsnio tikslas – įrodyti, kad Roberto Spaemanno pateiktos teleologijos inversijos, Bonaldo politinės teologijos ir nihilistinės dešinės interpretacijos gali būti taikomos kritiškai analizuojant Carlo Schmitto kontrrevoliucinę politinę teologiją. Vokiečių juristas teorines pozicijas formavo remdamasis Thomaso Hobbeso ir katalikų kontrrevoliucionierių politinėmis doktrinomis. Spaemanno analizė rodo, kad Leviatano autorius pateikė teleologijos inversija grindžiamą politinę teoriją, kurioje savisauga pradėta suvokti kaip aukščiausias politikos tikslas. Bonaldo politinėje teologijoje, radikalizuojančioje hobsiškąją tradiciją, absoliučiu politikos tikslu tampa būtinybė bet kokia kaina išsaugoti visuomenę ir jos tvarką. Teleologijos inversija grindžiamoje nihilistinės dešinės ontologijoje krikščioniškas tikėjimas yra funkcionalizuojamas, jis tampa priemone siekiant išsaugoti visuomenę. Spaemanno politinio nihilizmo kritinė interpretacija rodo, kad Schmitto politinė teologija gali būti suprasta kaip reakcija į kairės nihilizmą, tačiau ji žymi nihilistinės dešinės pozicijos teigimą, kai valstybės tikslas apmąstomas suabsoliutinant in suo esse perseverare principą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.