Straipsnyje nagrinėjami valstybių suvereniteto kausimai, siekiant sukurti sisteminį pagrindą tolesniam ir kitų valstybių skirstymui pagal jų suvereniteto lygį. Tyrimo tikslas – nubrėžti aiškią takoskyrą tarp suverenių, pusiau suverenių ir satelitinių valstybių. Tyrimo svarbą lemia ta aplinkybė, jog skirtingas suvereniteto lygmuo gali turėti didelę reikšmę pasauliniam saugumui, stabilumui ir galios pusiausvyrai tarptautinėje sistemoje. Šiame kontekste suvereniomis valstybėmis tyrime įvardijamos visiškai savarankiškos ir kontroliuojančios savo politinius sprendimus šalys, o satelitinėmis – tos, kurios de facto patiria didelę išorės jėgų įtaką. Teorinėje tyrimo dalyje suvereniteto sąvoka išskaidoma į keturis esminius struktūrinius elementus: valstybės valdymą, teisėtumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Siekiant iliustruoti ir patikrinti kuriamos suvereniteto vertinimo sistemos taikymo efektyvumą yra nagrinėjamas Baltarusijos atvejis. Baltarusija, kaip Rytų Europos kryžkelėje esanti valstybė, kurios istorija nusižymėta geopolitinėmis varžytuvėmis, yra tinkamas pavyzdys suvereniteto dinamikai nagrinėti. Sistemingai analizuojant Baltarusijos politinį, ekonominį ir karinį kontekstą, tyrime nuosekliai vertinamas šalies suvereniteto status quo. Nors Baltarusijos suvereniteto ir integracijos į Rusiją tema jau daugelį metų yra plačiai nagrinėjama, darbo naujumą lemia kuriama suvereniteto vertinimo metodika ir naujausių empirinių duomenų panaudojimas praktiškai taikant modelį Baltarusijos atvejo analizei.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.