Straipsnyje siekiama paaiškinti, kodėl Andriaus Kubiliaus vyriausybės partijos (TS-LKD, LRLS ir LiCS), nepaisant nepalankių aplinkybių ir prognozių, sugebėjo gerai pasirodyti 2012 m. Seimo rinkimuose ir tapti daugiausia balsų gavusia valdančiąja koalicija nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Naudojamos dvi pagrindinės teorijos: partinės tapatybės ir ekonominio balsavimo. Atitinkamai pagal jas straipsnyje iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės, kurių pirmoji numato lemiamą partinės tapatybės vaidmenį, o antroji teigia, kad A. Kubiliaus vyriausybės partijos pritraukė ir naujų, racionalia ekonominio balsavimo logika besiremiančių rinkėjų. 2012 m. porinkiminės apklausos duomenų individo lygmeniu analizė suteikia paramos
abiem hipotezėms. Straipsnyje daroma išvada, kad partinė tapatybė buvo būtina, tačiau nepakankama gero vyriausybės pasirodymo 2012 m. Seimo rinkimuose sąlyga: dalis ekonomiką vertinusių kaip blogėjančią ištikimų rinkėjų buvo prarasta, tačiau šiuos praradimus kompensavo naujų ekonomiką retrospektyviai teigiamai vertinusių rinkėjų dalis.