ASMENYBĖS AR VERTYBĖS? LIETUVOS PARTIJŲ LYDERIAI RINKĖJŲ AKIMIS IR POLITIKOS PERSONALIZACIJOS RIBOS
Lietuvos viešojoje erdvėje gajus įsitikinimas, kad Lietuvos rinkėjo santykis su politiniais atstovais yra suasmenintas, neretai besiremiantis subjektyviomis ir iracionaliomis simpatijomis ar antipatijomis konkretiems politiniams lyderiams. Kiek pagrįstas toks pesimizmas? Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokio ryšio esama tarp politinių lyderių asmenybės portretų suvokimo šalies visuomenėje ir rinkėjų vertybinių orientacijų, kurios traktuojamos kaip vienas personalizacijos sklaidą Lietuvos politikoje ribojančių veiksnių. Pasitelkus 2012 m. rudens Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausų duomenis1, nagrinėjama, kaip politinių lyderių paveikslai varijuoja priklausomai nuo rinkėjo ideologinio identifikavimosi, (anti)sovietiškumo, tautinio konservatizmo ir postmaterializmo nuostatų. Nors daugelis asmenybės bruožų yra objektyvūs ir ilgalaikiai asmens psichologinės sandaros elementai, Lietuvos visuomenėje rimtai nesutariama, koks „iš tiesų“ yra gerai žinomas šalies politikas, ir nuomonių išsiskyrimui reikšmingą įtaką daro politinių pažiūrų bei vertybinių nuostatų skirtumai. Rinkėjo identifikavimasis kairės–dešinės skalėje ir (anti)sovietiškumo nuostatos svarbios vertinant tris iš penkių tirtų Lietuvos politinių lyderių asmenybės dimensijų – sutaikomumą, sąmoningumą ir atvirumą patirčiai. Tautinio konservatizmo nuostatos padeda paaiškinti pirmų dviejų dimensijų suvokimą visuomenėje. Gauti rezultatai taip pat skatina tolesniuose tyrimuose aiškintis rinkėjo vertybinių nuostatų poveikio politinių lyderių „moralinių bruožų“ ir temperamento suvokimui skirtumus.