COVID-19 pandemijos sugrėsminimas leido demokratinių šalių vyriausybėms imtis ypatingų valdymo priemonių, ribojančių įvairias žmogaus teises. Visgi demokratiniais principais paremtas valdymas grįstas viešomis diskusijomis apie bet kokias politines iniciatyvas, kurių ėmėsi vyriausybės. Šios diskusijos vyksta įvairiose arenose, o parlamentas yra viena žymiausių iš jų, kur aptariamos politinės iniciatyvos. Žmogaus teisių kontekste kai kuriuose tyrimuose parlamentas buvo identifikuotas kaip viena svarbiausių institucijų, skatinančių žmogaus teisių apsaugą ir prižiūrinčių vykdomąją valdžią (Lyer, 2019; Ncube, 2020). Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar ir kaip Lietuvos parlamentarai ir Vyriausybės nariai sprendė žmogaus teisių klausimus Seimo debatų metu, kai buvo svarstomi su COVID-19 pandemija susiję klausimai. Straipsnis siekia išsiaiškinti, ar Seimas galėtų būti laikomas svarbiu veikėju, prisidedančiu prie žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje. Straipsnyje kaip duomenų šaltinis naudojamos Seimo plenarinių sesijų stenogramos, ypač kalbos Vyriausybės valandų 2020 m. kovą–2021 sausį debatų metu. Kokybinės teminės analizės rezultatai atskleidė, kad žmogaus teisės paprastai nebuvo pagrindinė COVID-19 pandemijos debatų tema Seimo salėje Vyriausybės valandomis. Tyrimas taip pat parodė, kad politinių partijų požiūris į konkrečias žmogaus teises keitėsi, kai tų partijų vieta parlamente keitėsi iš opozicijos į valdančiąją daugumą ir atvirkščiai.