Nepaisant istoriškai suvoktos kultūrinio elemento reikšmės karyboje, pasibaigus karams Irake, Afganistane, Sirijoje ir kitose kultūriškai nutolusiose šalyse, kultūrinio elemento svarba karyboje sumažėjo. Dalies ekspertų teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą žymi grįžimą prie konvencinės karybos, kurioje didžiausią įtaką turi valstybės materialiniai kariniai pajėgumai. Visgi net ir šiame kare švelnioji sąveika, kurios svarbiausias komponentas – kultūrinis elementas, dar kartą įrodė savo svarbą, patvirtindama, kad savos kultūros ir vertybių supratimas karyboje ne mažiau svarbus nei kitų kultūrų pažinimas. Šiuo tyrimu siekiama pažvelgti į kultūrinį elementą per sąveikumo prizmę, ypač – švelniąją sąveiką, ir atsakyti į klausimą, kaip kultūrinis elementas, konkrečiai – karių kultūrinės kompetencijos, reiškiasi NATO karinėse doktrinose, atsižvelgiant į tai, kad NATO yra tarptautinė saugumo organizacija, kurios įsipareigojimai peržengia įprastą, išimtinai materialiais ištekliais grindžiamą, gynybą.