Rusijos istorijos politiką Lietuvos autoriams tirti nėra lengva. Analizę komplikuoja kelios aplinkybės. Lietuvos ir Rusijos diplomatiniai bei informaciniai karai istorijos temomis daugiausia skatino istorinius, bet ne politologinius tyrimus. Lietuvoje klausimai, kas ir kaip formuoja istorijos politiką Rusijoje, koks jos turinys ir kokią funkciją ta politika atlieka, liko iš esmės nenagrinėti. Analizę komplikuoja ir rusų politologų, istorikų, žurnalistų bei politikų nesutarimai dėl tokios politikos egzistavimo. Atliktas tyrimas atskleidė, kad posovietinė Rusija suvokia istorinės atminties svarbą, t. y. suvokia, kad istorinė atmintis ir jos formos priklauso nuo valstybės politikos. Rusijos istorijos politikos genezė rodo, kad šios politikos kryptis priklauso nuo šalies valdžios geopolitinio apsisprendimo. Šaltojo karo pabaiga nepajėgė paslėpti fundamentalių Europos ir Rusijos skirtumų. Liberalizmo ir demokratijos banga, užliejusi Vidurio ir Rytų Europą, kartu ir Rusijos Federaciją, B. Jelcino Rusijoje sukėlė įtampą, kurios tuometinė valdžia nesugebėjo įveikti istorijos politikos priemonėmis artindama Rusiją prie Vakarų. V. Putinas ėmėsi ieškoti išeities ir ją surado. Išnaudodamas tarptautinės politikos pokyčius, jis kuria Rusijos kaip tarptautinės galios įvaizdį. Istorijos politika pajungiama šiam įvaizdžiui kurti, taip pat naudojama kaip vidaus politikos įrankis. Šalies istorijos politika yra manipuliacinė, pajungta valdžios interesams.