Straipsnyje analizuojamas SSRS sąjunginių respublikų komunistų partijos elito likimo klausimas Sovietų Sąjungos žlugimo metu ir po jo. Svarstoma, ar nepriklausomybę paskelbusių valstybių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose išties įvyko kokybinis ir kiekybinis pokytis, o gal jis buvo tik nominalus? Analizuojama, kokie veiksniai turėjo didesnę įtaką sovietinės nomenklatūros galios išlaikymui fundamentalaus santvarkų lūžio metu: lokalinių nomenklatūrų socialinių tinklų pobūdis bei galia, lankstumas ir adekvatumas reaguojant į staigius sociopolitinius pokyčius sovietinės imperijos metropolijoje bei pačiose sąjunginėse respublikose, vietos lyderių visuomenėje turimas autoritetas ir asmeninė charizma, susiklostę ryšiai tarp jų ir centro politinių administracinių viršūnių ar geopolitinės aplinkybės. Aptariamas ir į perestroikinės demokratizacijos procesus įsitraukusių visuomenės grupių vaidmuo keičiantis ir išliekant elitui.