Pastaruoju laikotarpiu susiduriama su vis labiau augančiu reikšmingų įvykių skaičiumi. Tokio pobūdžio įvykiai apima stichines, antropogenines nelaimes ir sąmoningus priešiškai nusiteikusių veikėjų veiksmus bei neretai pasižymi sektoriaus, valdymo srities ar valstybės ribas viršijančiu poveikiu. Nepaisant to, išvados apie šių įvykių poveikį viešajai politikai, valdymui ir institucijoms – nevienareikšmiškos. Šis straipsnis svariai papildo esamas akademines diskusijas, siūlydamas reikšmingų įvykių tyrimų darbotvarkę. Joje pateikiama tokio pobūdžio įvykių klasifikacija pagal jų charakteristikas, kuri empiriškai patikrinama remiantis naujai sudarytu duomenų rinkiniu apie 2004–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje vykusius reikšmingus įvykius. Darbotvarkėje taip pat nubrėžiamos pagrindinės kryptys išsamiai priežastinių mechanizmų analizei, atskleisiančiai reikšmingų įvykių poveikį viešosios politikos, valdymo ir instituciniams pokyčiams. Straipsnio išvadose ir diskusijoje išskiriamos tolesnei disciplinos raidai bei sprendimų priėmėjams reikšmingos tyrimų kryptys. Jų įgyvendinimas leistų paaiškinti politinius procesus, kurių metu atsakas į reikšmingus įvykius tampa viešosios politikos, valdymo ir instituciniais pokyčiais, darančiais poveikį gerovės valstybės institucijoms ir visuomenės atsparumui.