Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje
Straipsniai
Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Publikuota 2022-08-23
https://doi.org/10.15388/Polit.2022.106.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

saugumizacija
paminklai
kolektyvinė atmintis
Rusija

Kaip cituoti

Rimaitė-Beržiūnienė, Viktorija. 2022. “Vizualioji Saugumizacija: Partizaninio Karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio Ir Saugumo Politikoje”. Politologija 106 (2): 11-52. https://doi.org/10.15388/Polit.2022.106.1.

Santrauka

Lietuvos kaimynystėje 2008 m. ir 2014 m. įvykę tarptautiniai įvykiai – Rusijos ir Gruzijos karas (2008 m.), nuo 2014 m. besitęsiantis karinis konfliktas Ukrainoje bei Krymo aneksija – turėjo įtakos užsienio ir saugumo politikos formavimui. Šių įvykių kontekste Lietuvoje buvo susirūpinta konvencinių saugumo priemonių telkimu – krašto apsaugos ir gynybos sektoriaus stiprinimu. Kokį vaidmenį šiame procese Lietuvos atveju suvaidino „minkštosios“ – nekonvencinės priemonės, neretai orientuotos į ontologinio saugumo lygmenį, domimasi kur kas mažiau. Straipsnyje, pasitelkiant vizualiųjų kolektyvinės atminties praktikų – paminklų – analizę, siekiama parodyti kolektyvinės atminties ir vizua­liai apčiuopiamų jos formų sąsajas su užsienio ir saugumo politikos formavimu Lietuvoje. Nagrinėjant partizaninį karą įpaminklinančias vizualias praktikas, viešosiose Lietuvos erdvėse pastatytas po 2014 m., atskleidžiama, kaip kolektyvinės atminties įveiklinimas prisidėjo prie Rusijos sugrėsminimo, turėjusio didelę įtaką užsienio ir saugumo politikos formavimui bei įgyvendinimui.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 7 8 9 10 11 > >>