Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės institucijomis: Lietuvos atvejo analizė
Straipsnyje keliamas klausimas, ar politiniai skandalai, vykstantys Lietuvoje, daro poveikį pasitikėjimo valstybės institucijomis pokyčiams ir, jei taip, kokį. Analizei pasirinktos šios institucijos: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Prezidento institucija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Analizė apima 2004–2016 m. (imtinai) laikotarpį. Politinių skandalų ir pasitikėjimo valstybės institucijomis sąsajos yra analizuojamos remiantis instituciniu požiūriu į pasitikėjimo valdžia pokyčius, nefunkcionaliu požiūriu į politinius skandalus, taip pat kitų empirinių tyrimų, kuriuose analizuojamas politinių skandalų reiškinys, rezultatais. Kaip pagrindinis tyrimo metodas yra pasirinkta dinaminė regresinė analizė su laiko eilučių duomenimis. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad politiniai skandalai turi poveikio pasitikėjimo valstybės institucijomis kaitai. Visų analizuotų institucijų atvejais yra nustatytas neigiamas trumpalaikis politinių skandalų poveikis pasitikėjimo lygio jomis pokyčiams, patvirtinantis nefunkcionalaus požiūrio į politinius skandalus prielaidas. Gauti rezultatai taip pat leidžia teigti, jog nuo politinių skandalų eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumo lygio ir politinio skandalo tipo gali priklausyti politinių skandalų neigiamo poveikio pasitikėjimui institucijomis pasireiškimo mastas*.