Straipsnyje analizuojama europinių ir nacionalinių interesų kolizijos problema Europos Parlamento nario veikloje. Tyrimo metu ieškoma atsakymų į klausimus, kas nacionalinių ir europinių interesų kolizijos atveju daro įtaką EP narių apsisprendimui, balsuojant EP plenarinėse sesijose, ir kiek Lietuvoje rinktiems EP nariams yra svarbūs juos išrinkusių piliečių interesai, nacionalinių partijų interesai ar europiniai politinių grupių interesai. Siekiant tikslo, visų pirma atliekama mokslinės literatūros apie interesų atstovavimą Europos Parlamente, interesų kolizijos problematiką analizė. Toliau aptariamas „dviejų lygmenų žaidimo“ teorinis modelis, kuris pritaikomas analizuojant EP nario veiklą. Antroje straipsnio dalyje atliekama Lietuvos atvejo studija, analizuojant atliktų pusiau struktūruotų interviu su EP nariais, duomenis, kiekybinės reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos ir kitus kiekybinius duomenis. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje išrinkti EP nariai, kaip ir kitose šalyse rinkti EP nariai, susiduria su interesų kolizijos problema. Tyrimas taip pat atskleidė, jog EP nario sprendimas, kaip balsuoti EP plenarinėje sesijoje, priklauso ne tik nuo to, ar jis yra opozicinės ar valdančiosios partijos narys, bet ir nuo jo asmeninių nuostatų.