Straipsnyje keliami du tarpusavyje susiję klausimai. Pirma, kokia yra Baltijos valstybių vieta Rusijos saugumo vaizdiniuose. Antra, kaip Baltijos valstybės susidoroja su neigiamu Rusijos suvokimu. Šiame straipsnyje teigiama, kad Rusijos ir trijų Baltijos valstybių abipusio reprezentavimo ir sąveikos problemas geriausiai galima suprasti atskleidžiant šių valstybių erdvės suvokimą, kuris visų pirma formuoja požiūrį į artimiausią aplinką, taigi ir savo kaimynus. Šis suvokimas, kylantis ir iš istorinių reprezentacijų, pagrindžia ir pateikia išsamų, objektyvizuotą savęs ir „kito“ suvokimą. Taigi siekiama parodyti, kaip įtemptus ir nepasitikėjimo kupinus Rusijos ir trijų Baltijos valstybių santykius veikia susiduriantys ir konfliktuojantys savo vietos tarptautinėje politikoje apibūdinimai ir iš jų kylantys veiksmai. Ši idėja straipsnyje atskleidžiama, pirma, išplėtojant teorines prielaidas, kad yra teritorijos, tapatybės ir sienų ryšys, ir iš to kylančius kaimynystės analizės principus, antra, parodant, kaip Rusija ir trys Baltijos valstybės savo užsienio politika išreiškia, formuluoja ir dar kartą įtvirtina savo erdvinį tapatybinį pasaulėvaizdį. Išvadose parodoma, kaip skirtingų ir vienas kitą neutralizuoti bandančių pasaulėvaizdžių susidūrimas formuoja dvišales sąveikas ir kaip jie leidžia analizuoti kiekvieno veikėjo užsienio politiką.