VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VALDYMO KONTROLĖS IR AUTONOMIJOS POVEIKIS VEIKLOS EFEKTYVUMUI
Vadovaujantis tarptautinės valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) praktikos apžvalga ir akademinės literatūros analize, šiame straipsnyje siekiama paaiškinti ir apibendrinti pagrindinius VVĮ veiklos efektyvumui turinčius įtakos veiksnius. Tam pasitelkiamas VVĮ valdymo kontrolės ir autonomijos balansu paremtas aiškinimas, išskiriant pagrindinius įmonių valdymą apibrėžiančius veiksnius ir siekiant susieti juos su VVĮ veiklos efektyvumu. Specifinis Lietuvos (kartu ir viso posovietinio bloko valstybių) VVĮ valdymo klausimas išsamiai nėra nagrinėtas. Dėl to šiame straipsnyje norima giliau pažvelgti į pagrindinius VVĮ valdymo modelio elementus, suprasti, kodėl ir kas lemia VVĮ santykį su pagrindine jos savininke (valstybe), kaip jis turi būti plėtojamas, siekiant padidinti ne tik VVĮ pelningumą ir jų įnašą į biudžetą, bet kartu – pagerinti VVĮ teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybę, užtikrinti tinkamą viešojo intereso (pvz., natūralios monopolijos teikiamų paslaugų atveju) ar valstybės interesų (pvz., strateginių ir / ar su valstybės saugumu susijusių sričių) įgyvendinimą. Atitinkamai, remiantis svarbiausiomis viešojo administravimo paradigmomis (tradicinė biurokratinė sistema, naujoji viešoji vadyba (NVV) bei post-NVV), VVĮ veiklos efektyvumas nagrinėjamas per įmonių kontrolės ir autonomijos prizmę siekiant suformuoti analitinį modelį, kuris galėtų būti pritaikytas Lietuvoje vykdomai VVĮ valdymo reformai ir jos poveikiui analizuoti.