Straipsnyje analizuojama Eurazijos muitų sąjunga, jos kūrimo motyvai, poveikis ir jos narių perspektyvos glaudžiau integruotis, kuriant Eurazijos ekonominę sąjungą. Teigiama, kad Eurazijos muitų sąjungos kūrimas yra pagrįstas daugiausia Rusijos taikomos prekybos politikos priemonių perkėlimu kitoms sąjungos šalims. Tikėtina, jog šis darinys veikiau bus instrumentas jo valstybių narių tikslams pasiekti, o viršvalstybinės institucijos – Eurazijos ekonominė komisija, teismas – veiks kaip valstybių narių, pirmiausia Rusijos patikėtiniai, o ne nepriklausomos institucijos, siekiančios bendrų sąjungos tikslų. Pabrėžiama, kad Eurazijos muitų sąjungos sukūrimas pakeitė situaciją ES Rytų kaimynystėje – sukūrė alternatyvų regioninės integracijos projektą
Rytų partnerystės šalims. Šiuo atžvilgiu Eurazijos muitų sąjungą galima vertinti kaip konkuruojančio regionalizmo reiškinį. Ukrainos ar kitos Rytų partnerės, siekiančios įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimą su ES, įsijungimas į Eurazijos muitų sąjungą reikštų, jog ES tektų derėtis dėl prekybos liberalizavimo jau nebe su viena šalimi, bet su visa muitų sąjungą, o pasiekti susitarimai galiotų visoms jos narėms. Tokia perspektyva bent kol kas sunkiai tikėtina, tad Rytų partnerystės šalys turi rinktis tarp dviejų integracijos projektų, o kai kurios (Baltarusija) jau pasirinko Rytų kryptį. Todėl ES turi gerai apgalvoti, kaip, nepablogindama savo reputacijos, galėtų sustiprinti paskatas Rytų partnerėms imtis pertvarkų, būtinų asociacijai ir prekybos liberalizavimui su ES. Šie klausimai ypač aktualūs pirmininkavimą ES Tarybai perimančiai Lietuvai, kurios vienas svarbiausių prioritetų bus ES santykių su Rytų partnerėmis intensyvinimas.