Socialinio kapitalo, vyriausybės veiklos, islamo vertybių ir globalizacijos teorijos yra vienos iš svarbiausių priemonių, kurios gali būti naudojamos paaiškinti asmenų politinėms pažiūroms. Šis tyrimas, remiantis Arabų barometro „Wave IV“ duomenimis, bando išsiaiškinti minėtų veiksnių poveikį arabų piliečių politinėms nuostatoms. Rezultatai parodė, kad tik 23,2 proc. piliečių nesutinka su demokratine politine sistema, o atitinkamai 70,3 proc. ir 60,1 proc. apklaustųjų išreiškė nepritarimą autoritarinėms ir šariatu paremtoms sistemoms. Galutinio tyrimo modelio rezultatai parodė, kad narystė socialinėse asociacijose, viena vertus, padidina individų polinkį palaikyti autoritarines ir šariato įstatymais pagrįstas politines sistemas, tačiau, kita vertus, neturėjo reikšmingos įtakos polinkiui remti demokratines politines sistemas. Buvo padaryta išvada, kad geresni ekonominiai rodikliai turi įtakos šariatu pagrįstos politinės sistemos rėmimui, o geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai sumažina paramą šariatui ir autoritarizmui. Be to, geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai padidino asmenų polinkį palankiai vertinti demokratinę sistemą. Taip pat, nors asmenų paramą šariatu paremtai politinei sistemai didina pritarimas islamo vertybėms, šis kintamasis nebuvo kliūtis, kuri mažintų asmenų palankumą demokratinei politinei sistemai. Tarp globalizacijos kintamųjų komunikacijos plėtra sumažino žmonių pritarimą šariatu paremtoms ir autoritarinėms politinėms sistemoms, taip pat turėjo teigiamą poveikį stipresnei paramai demokratinėms sistemoms. Galiausiai vakarietiškumas lėmė tik mažesnę paramą kai kurioms šariatu paremtoms politinėms sistemoms.