Terminas straipsnių idėjos įteikimui: 2024 m. spalio 15 d.
Kviestiniai redaktoriai:
Dr. Vitalis Nakrošis, Vilnius University
Dr. Ramūnas Vilpišauskas, Vilnius University
Pastaraisiais metais daugelis Europos šalių susidūrė su tokiomis tarptautinėmis krizėmis, kaip COVID-19 pandemija ar saugumo ir energetikos krizės. Šios krizės persidengia laike ir erdvėje, todėl jų įvykius galima apibrėžti ir analizuoti kaip vieną daugialypę krizę. Daugialypę krizę apibrėžiame kaip mažiausiai dviejų atskirų krizių, pasižyminčių dideliu kompleksiškumu ir (arba) jų persiliejimo efektų, vienalaikį pasireiškimą. Nors pavienių krizių valdymo specifika (nacionaliniame lygmenyje) yra gan gerai suprantama, žinios apie tarpusavyje susijusias persidengiančias krizes išlieka ribotos (Homer-Dixon et al., 2022; Anghel and Jones, 2023).
Nepaisant didėjančio dėmesio krizių ir nelaimių studijų laukui, jame vis dar vyrauja pavienių atvejų ir žvalgomieji tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant pasirengimo ir skubaus reagavimo etapams (Wolbers et al., 2021). Pastebimas longitudinio požiūrio poreikis, kuris leistų užfiksuoti poslinkius tarp skirtingų krizės etapų ir suvokti jos persiliejimo efektus (Kuipers et al., 2022). Tokia prieiga turėtų būti ypač tinkama analizuoti daugelį tarpusavyje susijusių krizių, kurios dėl savo persiliejimo efektų sudaro vieną daugialypę krizę. Be to, daugialypės krizės sąvoka buvo sukurta ir toliau dažniausiai vartojama kalbant apie klimato kaitą, pandemijas ir panašias globalias krizes, tačiau agresyvėjančių autoritarinių valstybių sukeltos krizės tyrimuose yra mažai nagrinėjamos. Nors Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino mokslininkų susidomėjimą jo poveikiu ES (žr. naujausius specialiuosius leidimus „Journal of European Public Policy“ ir „Journal of European Integration“), šis karas paprastai analizuojama kaip atskira krizė, net lyginant ją su kitomis krizėmis, tokiomis kaip COVID-19 pandemija.
Kriziniai įvykiai dažnai įvardijami kaip politikos ar valdymo pokyčių priežastys. Išryškindami nusistovėjusios politikos ar jos įgyvendinimo nesėkmes (Birkland 2004), kriziniai įvykiai skatina kurti naujas valdymo alternatyvas. Daugialypės krizės dėl savo masto turėtų sukelti didesnį spaudimą pokyčiams, todėl svarbu išanalizuoti, kaip vyriausybės reaguoja į tokias krizes ir kaip plėtojami gebėjimai atsparesniam valdymui.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas vykdo mokslinių tyrimų projektą apie Lietuvos valdžios institucijų atsaką į 2021–2025 m. laikotarpiu kilusią daugialypę krizę (daugiau informacijos rasite šiame tinklalapyje: https://www.tspmi.vu.lt/en/tyrimas/lithuanian-authorities-response-to-the-multidimensional-crisis-2021-2025-livia/). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Politologijos žurnalas šia tema ruošia specialųjį numerį (anglų kalba), kurį planuojama išleisti 2025 m. rudenį. Politologija laukia empirinių straipsnių siūlymų, analizuojančių Lietuvos ir (arba) kitų Europos šalių atsaką į daugialypę krizę.
Straipsniai turi būti pateikiami specialiojo numerio kviestiniams redaktoriams adresais:
Dr. Vitalis Nakrošis (vitalis.nakrosis@tspmi.vu.lt);
Dr. Ramūnas Vilpišauskas (ramunas.vilpisauskas@tspmi.vu.lt).
Paraiškoje turėtų būti pateikta:
- Vieno puslapio teikiamo straipsnio, skirto publikuoti specialiajame Politologijos numeryje, santrauka. Joje turėtų būti įtikinamai paaiškinta, kaip teikiamas straipsnis atitinka specialiojo leidimo temą ir jo pagrindinius elementus (straipsnis turėtų būti originalus, neskelbtas kituose leidiniuose).
- Visų bendraautorių vardai, pavardės ir afiliacijos.
Pateiktas straipsnių idėjas įvertins kviestiniai specialiojo leidimo redaktoriai. Atsižvelgdami į pasiūlymų skaičių ir kokybę, redaktoriai iki 2024 m. lapkričio 7 d. informuos apie sprendimą dėl straipsnio įtraukimą į numerį.
Daugiau informacijos apie nurodymus autoriams galite rasti čia: https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/about/submissions
Priimtų paraiškų autoriai savo straipsnius turės pateikti iki 2025 m. kovo 1 dienos. Kviestiniai redaktoriai suteiks gaires ir pagalbą bendradarbiaujantiems autoriams, įskaitant pirminę redakciją. Kiekvienas specialiojo numerio empirinis straipsnis bus recenzuojamas, taikant dvigubą aklą recenzavimą.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti Vitaliui Nakrošiui el. paštu vitalis.nakrosis@tspmi.vu.lt.