Šiame straipsnyje autorė nagrinėja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos reikšmę naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn.). Nagrinėjamu laikotarpiu EŽTT dažnai rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Iš EŽTT naujausios praktikos matyti, kad EŽTT aiškiai parodo savo ir Konstitucinio Teismo pozicijų panašumą, lygindamas savo praktiką su Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Šių dviejų teismų pozicijų suderinamumas rodo abipusę pagarbą ir suderintą praktiką. EŽTT aiškiai nurodo, kad Lietuvos teismai pareiškėjų bylose nesivadovavo Konstitucinio Teismo jurisprudencija, suformuota remiantis EŽTT praktikoje suformuluotais principais. Straipsnyje nagrinėjamos ir EŽTT bylos, kuriose Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kuria tinkamai vadovavosi Lietuvos teismai konkrečiose pareiškėjų bylose, padėjo išvengti Konvencijos pažeidimų. Galiausiai analizuojamos EŽTT bylos, kuriose EŽTT rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija kaip papildomu argumentu savo pozicijai pagrįsti. Pavyzdžiui, EŽTT rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija žmogaus teisių ribojimo pateisinimo tikslais arba Lietuvos Vyriausybės (bylos šalies) argumentams atmesti.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.