Straipsnyje analizuojama dabartinės Latvijos diasporos šeimų kalbų politika. Siekiama nustatyti, kokios kalbinės ideologijos lemia kalbines praktikas namie, tėvų ir vaikų kalbų pasirinkimus, kokias diskurso strategijas taiko tėvai augindami dvikalbius vaikus. Naudota giluminių interviu su keturiomis latvėmis motinomis medžiaga, rinkta 2023 m. sausio–kovo mėnesiais. Informantės gyvena Jungtinėje Karalystėje (dvi šeimos), Norvegijoje (viena šeima) ir Graikijoje (viena šeima). Straipsnis yra platesnio tiriamojo projekto „Letonika“ (2022–2024) dalis. Duomenų analizė rodo, kad paveldėtosios kalbos perdavimo vaikams sėkmė labai priklauso nuo tėvų įsitikinimo, kiek jie gali veikti kalbinį vaikų elgesį, taip pat nuo vaikų noro bendradarbiauti. Be to, daug lemia konkrečios tėvų taikomos pokalbių strategijos bendraujant su vaikais, t. y. kiek tame pačiame pokalbyje laikomasi vieno kodo, kiek sugebama į tai kreipti vaikus. Analizė atskleidė, kad vaikų kalbinė raida, konkrečiau – kalbiniai jų sutrikimai gali turėti labai neigiamą poveikį kalbinėms tėvų praktikoms, perkeisti kalbines jų nuostatas, mažinti tėvų įsitikinimą, kad jie gali aktyviai prisidėti prie savo vaikų dvikalbystės su paveldėtąja kalba. Skirtingos tėvų ir vaikų kalbinės praktikos (pvz., vienos ar kitos kalbos pasirinkimas arba kodų kaita bendraujant), vyraujančios šeimose kasdienybėje, formuoja ir plečia jų kalbų politiką. Šie sudėtingi įsitikinimų, kalbų vadybos, komunikacijos modeliai ir jų sampynos reikalauja daugiau ir išsamesnio mokslinio dėmesio. Drauge paskirų šeimų kalbų politika siejasi ir yra veikiama vietos bendruomenės praktikų (pvz., mokykloje, darbe), turimų ir išreiškiamų nuostatų, taip pat nacionalinio socialinio diskurso bei šalies kalbų politikos. Kadangi kiekviena šeima yra savita sudėtinga sistema, svarbus ir individualus dėmesys kiekvienam atvejui.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.