Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojami nacionaliniai ir užsienio šalių požiūriai į ICO, STO ir kriptovaliutų teisinį reguliavimą, nagrinėjami kripto turto apmokestinimo modeliai Lietuvoje ir Japonijoje, ypatingas dėmesys skiriamas teisiniam reguliavimui Vokietijoje, kaip ES šalyje. Daroma išvada, kad kriptovaliutų apmokestinimas ir teisinis reguliavimas Lietuvoje ir Vokietijoje yra panašus, nes abi šalys laikosi neutralumo principo – nedraudžia, bet ir įstatymiškai nereguliuoja. Straipsnyje taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl kriptovaliutų pripažinimo teisėta mokėjimo priemone, įtraukiant kriptovaliutų reguliavimą į nacionalinius mokesčių įstatymus, apibrėžiant kriptovaliutų rūšis, vienodas sąvokas ir apmokestinimo principus. Pasak autorių, toks sprendimas suteiktų daugiau teisinio tikrumo fiziniams ir juridiniams asmenims ir padėtų valdyti su kriptovaliutomis susijusią riziką.