Straipsnyje analizuojami teisės ir informatikos mokslininkų atlikti darbai, kuriuose aprašomos teisinės technologijos, jų realizavimas teisininko darbe, taip pat nauda ir trūkumai netolimoje ateityje. Remiantis lingvistiniu bei analizės metodu, darbe paaiškinamas teisinių technologijų veikimo principas skirtingose srityse, modifikuojantis atskirus teisinių paslaugų veiksmus. Analizuojant inovatyvių technologijų įrankius, nurodomas jų integravimas ir pritaikomumas praktikoje, pateikiant pavyzdžius. Teisinių technologijų ir teisininko šiandieninio santykio analizė parodė kokios yra technologijų spragos bei kokių savybių prireiks teisininkui ateityje. Technologijos, būdamos inovatyvūs žmogaus kūriniai, veikiantys virtualioje erdvėje, negali funkcionuoti be žmogaus, įkūnyti jo savybių ir sukelia kibernetinių atakų riziką. To pasekoje, pagalbiniai veiksmai bus automatizuojami, tačiau jie ir liks tik pagalbine priemone, o įstatymus kurs ir sprendimus toliau priims žmonės, tačiau teisininkui reikės ugdyti savybes, kurios leistų jam sėkmingai prisitaikyti prie technologinių pokyčių.