Žurnalistų vaidmenys ir saugumas Lietuvos socialiniuose protestuose (2021–2023 m.)

Santrauka

Pasaulyje augant žmonių nepasitenkinimui esama padėtimi, didėja socialinių protestų skaičius. Šios pilietinės iniciatyvos pritraukia ne tik gyventojų, bet ir žiniasklaidos dėmesį – žurnalistai tampa vienu iš pagrindinių informacijos įrankių. Nors pagrindinis žurnalistų tikslas yra teikti tikslias ir nešališkas naujienas, dažnai to padaryti nepavyksta dėl nenoro bendrauti su žiniasklaida, protestuojančiųjų agresijos, radikalios retorikos ar kitų išorinių veiksnių. 2021 m. Lietuvoje vykę protestai prieš pandeminius ribojimus taip pat pasižymėjo provokacijomis, patyčiomis ir smurtu. Šio tyrimo objektas – žurnalistai, dirbę 2021 m. gegužę vykusiame „Didžiajame šeimos gynimo marše“, tų pačių metų rugpjūtį prie Seimo riaušėmis pasibaigusiame proteste, taip pat 2022 m. surengtame Sausio 13-osios minėjime, peraugusiame į protestą prieš pandemijos ribojimus, bei 2023 m. ūkininkų organizuotuose protestuose dėl kritusių pieno kainų. Straipsnio tikslas – nustatyti, kokius praktinius vaidmenis prisiėmė Lietuvos žurnalistai, nušviesdami keturis minėtus protestus, ir su kokiais iššūkiais jie susidūrė. Vykdant kokybinę turinio analizę, nustatyta, kad dėl išorinių veiksnių protestuose dalyvavę Lietuvos žurnalistai vieno konkretaus vaidmens dažnai nesilaikė. Vis dėlto paaiškėjo, kad dažniausiai jie prisiėmė stebėtojo, orientuoto į visuomenę, vaidmenį. Taip pat išryškėjo, kad dėl vaidmenų sąveikos jiems galima priskirti ir stebėtojo, orientuoto į politiką, bendradarbiavimo bei prisitaikymo vaidmenų orientacijas. Be to, atliktas tyrimas rodo, kad socialinių protestų metu Lietuvos žurnalistai susidūrė su įvairiomis grėsmėmis, ribojančiomis jų profesinių principų įgyvendinimą.