Dirbtinio generatyvinio intelekto kūrinys kaip autorių teisių apsaugos objektas

Santrauka

Moksliniame straipsnyje nagrinėjamos dirbtinio generatyvinio intelekto kūrinio autorių teisių apsaugos galimybės. Atskleidžiant dirbtinio intelekto kūrinio sampratą per asmenybės, darbo ir utilitarinę teorijas matyti, jog kiekvienu atveju skirtingai būtų vertinama ar toks kūrinys galėtų tapti autorių teisių apsaugos objektu. Asmenybės ir darbo teorijos kontekste dirbtinio intelekto kūrinys negali būti autorių teisių apsaugos objektu, tuo tarpu pastarąjį vertinant per utilitarinės teorijos prizmę – dirbtinio intelekto kūrinys ne tik gali, bet ir turi būti saugomas autorių teisių. Nagrinėjant kūrinių autorystės klausimą tarptautiniu lygmeniu, akivaizdus yra vienodo teisinio reglamentavimo trūkumas. Vis dėlto, įvertinus Europos Sąjungos Parlamento bei Jungtinių Amerikos Valstijų teismų praktikoje naujausiai išsakytas nuomones akivaizdu, jog autorių teisių apsaugos objektu veikiausiai galės būti toks kūrinys, kuris yra sukuriamas pasitelkus dirbtinį generatyvinį intelektą kaip įrankį, tačiau tokiam kūriniui, be kitų reikalavimų, bus taikomi įprasti individualumo, ar kitaip – originalumo, asmeninės intelektinės kūrybos vertinimo kriterijai.