Straipsnyje analizuojamas terapinės jurisprudencijos įdėjų įgyvendinimas mediacijos institute. Terapinė jurisprudencija – tarpdisciplininė mokslo kryptis, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip neigiamas teisės aktų ir teisės taikymo poveikis gali būti sumažintas, o terapinis poveikis – sustiprintas. Teismo procesas dažnai pagilina jau egzistuojantį konfliktą, sustiprina paties konflikto keliamus neigiamus išgyvenimus. Todėl terapinės jurisprudencijos tikslai gali būti įgyvendinami pasitelkiant alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tarp jų – mediaciją. Straipsnyje atskleidžiama, kaip mediacijos proceso tikslai ir principai įgyvendina terapinės jurisprudencijos idėjas ir kaip mediacijos taikymas leidžia siekti visuomenei naudingo tikslo – didėjančio pasitikėjimo teisine sistema.
Darbe atlikus mediacijos šeimos bylose lyginamąją analizę Kanadoje ir Lietuvoje vertinama, kaip terapinės jurisprudencijos idėjos Lietuvoje įgyvendinamos per mediaciją šeimos ginčuose. Lyginamoji Lietuvos ir Norvegijos mediacijos reguliavimo baudžiamojoje justicijoje analizė parodo, kad Norvegijoje įtvirtintas nusikaltimo aukos ir kaltininko mediacijos modelis gali būti pavyzdys siekiant įgyvendinti terapinės jurisprudencijos tikslus Lietuvoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.