CMR konvencija yra taikoma krovinių vežimui keliais. Pirmasis konvencijos straipsnis nustato jos taikymo sritis. Tam, kad CMR konvencija būtų taikoma krovinių vežimo keliais sutarčiai, krovinys turi būti vežamas transporto priemone už užmokestį, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų valstybių teritorijose bei kai bent viena iš sutarties šalių yra šios konvencijos narė. Net ir vežimui nepatenkant į CMR konvencijos veikimo sritį, šalys gali dėl šios konvencijos taikymo susitarti pačios, tačiau šis susitarimas turi būti aiškiai išreikštas. CMR konvencijos antrasis straipsnis papildomai nurodo, kad konvencija yra taikoma visam vežimui ir tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, tačiau krovinys negali būti perkraunamas – tai yra labai svarbu, kuomet reikia nustatyti, ar konvencija bus taikoma visam vežimui, ar tik jo daliai. CMR konvencijos 29 straipsnis nurodo sąlygas, kurioms esant vežėjas negali naudotis konvencijos nuostatomis dėl atleidimo nuo atsakomybės ar atsakomybės ribojimo. Tyčiniais veiksmais, reikalingais CMR konvencijos 29 straipsnio taikymui, taip pat yra laikomas didelis neatsargumas bei neveikimas. Sąmoningumo, reikalingo didelio neatsargumo sąlygotiems veiksmams įrodyti, konstatavimui reikalinga nurodyti objektyviųjų bei subjektyviųjų kriterijų egzistavimą, t. y., pažeidimą ar nesilaikymą krovinio saugumą užtikrinti padedančių taisyklių bei sąmoningus veiksmus ar neveikimą, suvokiant, kad dėl jų gali kilti grėsmė kroviniui ar padidėti jos atsiradimo tikimybė. Visgi, turi būti pripažinta, kad tokie vežėjo veiksmai ar neveikimas turėjo tiesioginės įtakos kroviniui padarytos žalos atsiradimui.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.