Lietuvos Respublikos integracija Europos Sąjungoje Liublino unijos kontekste: konstituciniai aspektai
Matydami globalizacijos procesus vykstančius šiuo metu ir Lietuvos integraciją pirmiausia siejant su integracija Europos Sąjungoje visai pamirštame apie šiuos procesus vykusius XVII amžiuje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos karalystei sudarius bendrą federacinę aristokratinę monarchiją. Atsigręžus į praeitį ir pastebint tam tikrą dėsningumą galime analizuojant gautas žinias pritaikyti vertinant dabartinius visai nesenai vykusius ir vis dar besitęsiančius Lietuvos integracijos Europos Sąjungoje procesus, kas mums yra vertinga patirtis numatant galimus iššūkius.
Moksliniame darbe analizuojami integracijos procesai ir skirtumai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės integracijos Abiejų Tautų Respublikoje 1569 m. Liublino Unijos kontekste bei Lietuvos Respublikos integracijos įstojus į Europos Sąjungą. Ši tema yra atskleidžiama per konstitucinius aspektus, nagrinėjant integracijos pokyčius bendrai, įtaką valstybingumo simboliams - valiutai, herbui, vėliavai, sostinei, kalbos statusą, taip pat aptariant autonomiškumo aspektus teisingumo vykdyme bei muitų reglamentavime. Integracija savaime nėra būtinai procesas, kuris sumenkina nacionalinių simbolių svarbą ir tai puikiai atspindi darbe nagrinėjamas kalbos statusas, tačiau neatmetamai vyksta ir atvirkštiniai pokyčiai, kaip antai valiutos pokyčiai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.